Naujienos

Teismas išteisino A.Paleckį

2012-01-18

            Šiandien Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas paskelbė išteisinamąjį nuosprendį Algirdui Paleckiui (g. 1971 m.), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

            A.Paleckis buvo kaltinamas ir byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl to, kad jis 2010 metų lapkričio 2 dieną „Žinių radijo“ laidoje „Raktas“, turėdamas tikslą neigti ir šiurkščiai menkinti 1991 metų sausio 11-13 dienomis Lietuvos Respublikos teritorijoje SSRS vykdytos agresijos prieš Lietuvos Respublikos gyventojus metu įvykdytus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, tyčia, užgauliu ir įžeidžiančiu būdu viešai pareikšdamas: „o kas buvo sausio 13-ą prie bokšto? Ir kaip dabar aiškėja, saviškiai šaudė į savus“,neigė ir šiurkščiai menkino įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos teismų sprendimais ir Lietuvos Respublikos teisės aktais pripažintą 1991 metų SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą, jos metu SSRS įvykdytus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus prieš Lietuvos Respublikos gyventojus, ir tokiu savo užgauliu  ir įžeidžiančiu viešu  pasisakymu įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės išsaugojimo, atminimą ir jų artimuosius.

            Apklaustas teisme A.Paleckis savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad laidoje diskutuodamas su politikos apžvalgininku A.Medalinsku, pasakė, kad „saviškiai šaudė į savus“, neminėjo nei agresijos, nei Sovietų Sąjungos, nei aukų. Jis pasakė, kad šaudė ne tik tarybiniai kariai, ir tai sakydamasrėmėsi rašytiniais šaltiniais, buvusio Krašto apsaugos departamento vadovo A.Butkevičiaus prisipažinimu,V.Petkevičiaus liudijimais knygoje „Durnių laivas“.

       Išnagrinėjęs bylą, teismas padarė išvadą, kad surinktais įrodymais nėra nustatyta, kad pasisakydamas radijo laidoje kaltinamasis A.Paleckis neigė ir šiurkščiai menkino 1991 metų sausio 11-13 dienomis, Lietuvos Respublikos teritorijoje SSRS vykdytos agresijos prieš Lietuvos Respublikos gyventojus metu įvykdytus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus ir kad jis neigė ir šiurkščiai menkino įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos teismų sprendimais ir Lietuvos Respublikos teisės aktais  pripažintą 1991 metų SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą, jos metu SSRS įvykdytus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, nes iš A.Paleckio pasisakymo šioje laidoje turinio matyti, kad apie tai A.Paleckis visiškai nieko neminėjo, todėl ir negali būti atsakingas  už jo nepasakytus teiginius.

         Iš A.Paleckio teiginio šioje laidoje „o kas buvo Sausio 13-tą prie, reiškias, prie bokšto? Ir kaip dabar aiškėja, saviškiai šaudė į savus“ matyti, kad tai yra nuomonė, tačiau žodis „aiškėja“ duoda pagrindą teismui daryti išvadai, jog ta nuomonė jam pačiam, t. y. A. Paleckiui jos pasakymo momentu nėra jo asmeninė ir ji nėra galutinė, taigi, ateities požiūriu gali paaiškėti, kad tokia nuomonė, jog saviškiai šaudė į savus gali nepasitvirtinti.

            „Kadangi  A.Paleckis minėtu klausimu išreiškė ne savo asmeninę, o jo teisiamajame posėdyje įvardintų šaltinių nuomonę, negalima daryti išvados jog tuo jis įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės išsaugojimo atminimą ir jų artimuosius:, - rašoma teismo nuosprendyje.

       Šis nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.

Kūdikį ir vyrą avarijoje mirtinai sužalojusiam kaltininkui teismas skyrė maksimalią laisvės atėmimo bausmę

2012-01-18

            Šiandien Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, R.B. (g. 1990 m.) pripažino kaltu dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, kuomet dėl to eismo įvykyje žuvo du žmonės, ir skyrė nuteistajam maksimalią bausmę – 10 metų laisvės atėmimo ją atliekant atviroje kolonijoje.

R.B. nuteistas už tai, kad  praėjusių metų gegužės 22 dieną apie 16.06 val., Vilniuje, S.Nėries gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, vairavo kitam asmeniui  priklausantį automobilį „Honda Prelude",  buvo neatsargus ir neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamojo automobilio,  nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ant šaligatvio, kur partrenkė  5 pėsčiuosius: vienas nukentėjęs vyras  žuvo įvykio vietoje, metų neturintis kūdikis  nuo patirtų sužalojimų mirė ligoninėje, dviem nukentėjusiosioms nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dar vienai nukentėjusiajai – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat autoavarijos metu nukentėjo ir automobilio „Honda“ keleivis, kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Taip pat R.B. nuteistas už tai, kad  neteisėtai nešiojo metalinę teleskopinę lazdą, kuri yra smogiamojo – triuškinamojo poveikio šaltasis nešaunamasis ginklas.

„Skirdamas bausmę  teismas atsižvelgia į tai, kad R.B. neteistas, už jo padarytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sukeltas itin sunkias pasekmes. R.B. chuliganiškai vairavo automobilį paveiktas psichoaktyvios medžiagos, dienos metu, mieste, gyvenamųjų namų rajone, nedarbo dieną ir esant geram orui, t.y. tokiomis sąlygomis, kai buvo akivaizdu, jog aplink kelią esančiose teritorijose yra (ar gali būti) daug pėsčiųjų. Dėl jokiomis aplinkybėmis tokioje vietoje nepateisinamo labai didelio važiavimo greičio (123 km/h) pėstieji automobilio buvo partrenkti ant pėsčiųjų tako, kurį nuo važiuojamosios dalies skiria dar ir žalia veja, automobiliui atlėkus iš priešingoje važiuojamosios dalies pusėje esančios eismo juostos. Padarytos nusikalstamos veikos pasekmės itin skaudžios – du žmonės žuvo, vienas jų kūdikis, du žmonės sunkiai sužaloti ir dar du sužaloti lengviau. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant kaltinamajam maksimalią sankcijoje numatytą bausmę“, - rašoma teismo nuosprendyje.

Nukentėjusiems iš nuteistojo taip pat priteista daugiau kaip 800 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti.  

Teismas taip pat pritaikė nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam 3 metus vairuoti kelių eismo transporto priemones.

Šis nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.

Firmos pinigus kazino pralošęs taksistas darbdaviui, sugyventinei ir policijai aiškino apie plėšikus

2012-01-17

            Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J.U. (g. 1989 m.) pripažino kaltu dėl melagingų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ir skyrė jam 8 MGL dydžio (1040 litų) baudą.

            J.U. nuteistas už tai, kad praėjusių metų rugsėjo 17 dieną, būdamas įspėtas  dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą pranešimą apie nusikalstamą veiką, sostinės policijai melagingai pranešė, jog tą dieną apie 4.30 val. jo vairuojamame taksi automobilyje nepažįstami asmenys, panaudoję fizinį smurtą, iš jo pagrobė 2500 litų vertės turtą, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Policijos komisariate apklaustas liudytoju, jis paaiškino, kad Vilniaus Žaliųjų Ežerų gatvėje du nepažįstami asmenys trenkė kelis sykius į veidą, jis prarado sąmonę, o atsipeikėjęs pasigedo iš keleivių surinktų  250 litų, mobiliojo ryšio telefono,  automagnetolos, radijo stoties ir taksometro.

            Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju dėl melagingų parodymų davimo J.U. paaiškino, kad tą dieną po darbo užsuko į kazino ir palošė visus per naktį uždirbtus pinigus – 250 litų. Bijodamas sugyventinei  prisipažinti, kad pinigus pralošė, pasakė jai, kad jį užpuolė klientai ir atėmė pinigus bei daiktus. Moteris liepė važiuoti į policiją ir rašyti pareiškimą. Dar būdamas namie jis paskambino firmos direktoriui ir pranešė, kad neva  buvo užpultas ir prarado pinigus, mobiliojo ryšio telefoną, magnetolą bei firmai priklausančią raciją, taksometrą ir kad važiuoja į policiją rašyti pareiškimo.

            Maždaug po savaitės firmos direktoriui jis pamelavo, kad neva savo pastangomis rado pavogtą raciją ir taksometrą, kuriais toliau naudojosi. Mobiliojo ryšio telefoną  davė ir leido naudotis savo pažįstamam, kadangi pastarojo telefonas tuo metu buvo sugedęs, o jis nenorėjo, kad sugyventinė pamatytų, jog jis turi telefoną. Jis taip pat buvo davęs savo draugui  pasaugoti raciją, taksometrą, magnetolą.

            Teismas išaiškino kaltinamajam, kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę  per 14 dienų paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, tačiau tuomet teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Primintina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas už melagingų parodymų davimą numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Teismas leido suimti besislapstančius užsienyje buvusius Vilniaus OMON‘o  vadus

2012-01-13

            Šiandien Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas skyrė suėmimą už akių įtariamiesiems buvusiam SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Vilniaus Ypatingos paskirties milicijos būrio vadui Boleslavui Makutynovičiui (g. 1957 m.) ir šio būrio štabo viršininkui Vladimirui Razvodovui (g. 1956 m.).

Teismas taip pat įpareigojo prokurorą sulaikius įtariamuosius ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jų sulaikymo momento pristatyti juos ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausai dėl suėmimo pagrįstumo.

            Šie du asmenys yra teismo pripažinti įtariamaisiais  dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 str. redakcija, įsigaliojusi 2011 m. kovo 31 d.). Įtarimuose nurodyta, jog šie asmenys galimai užgrobė Lietuvos policijos akademijos pastatą Vilniuje 1991 metų sausį, užpuolė Lavoriškių ir Medininkų muitinės postų pareigūnus,  taip pat galimai užpuolė ir tuometinius Lietuvos krašto apsaugos departamento pareigūnus bei sulaikė Lietuvos Respublikos VRM greitojo reagavimo rinktinės “Aras” policininkus bei padarė kitus nusikaltimus.

„Teismas konstatuoja, jog yra pagrįstas pagrindas manyti, kad šie įtariamieji bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, kadangi jie įtariami labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos Baudžiamasis kodeksas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, todėl suvokdami griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, įtariamieji gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais. Be to, iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad įtariamieji turi ryšių užsienyje, o Lietuvos Respublikoje  gyvenamosios ir darbo vietos neturi, taigi, Lietuvoje nėra saistomi jokių stiprių socialinių ryšių“, - rašoma teismo nutartyse dėl suėmimo skyrimo.

Ši nutartis per 20 dienų gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui.

Neblaivus vairuotojas aiškino, kad automobilis riedėjo pats

2011-11-23

            Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, jau būdamas baustas už tokį pažeidimą, skyrė Lenkijos piliečiui M.K. (gim. 1986 m.) 20 parų administracinio arešto bausmę ir konfiskavo automobilį „MAZDA XEDOS 6“.

            Pažeidėjas nubaustas už tai, kad š.m. birželio 10-osios naktį S.Nėries gatvėje Vilniuje, būdamas neblaivus (2,67 promilių girtumas), vairavo automobilį „neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių.

            Apklaustas teisme M.K. paaiškino, kad jį policijos pareigūnai sulaikė automobilyje, kai jis neblaivus sėdėjo  su drauge automobilyje, bet niekur nevažiavo. Jis esą perjungė bėgius ir automobilis pats galėjo pajudėti kelis metrus. Tuomet esą automobilio variklis buvo išjungtas, raktelių užvedimo spynelėje nebuvo.

            Apklausta teisme M.K. draugė paaiškino, ji su draugu sėdėjo jai priklausančiame automobilyje, tačiau niekur nevažiavo. Automobilio rakteliai buvo pas ją.

            Teisme apklausti liudytojais du policijos pareigūnai paaiškino, kad jie pastebėjo be šviesų važiuojantį automobilį. Automobilį vairavo pusnuogis vaikinas, jie stebėjo, kaip mašina važiavo keliasdešimt metrų. Pats automobilis, policininkų teigimu, tiek riedėti negalėjo. Anot pareigūnų, vairuotojas neneigė, jog vairavo mašiną. Sustabdžius automobilį, raktelių užvedimo spynelėje nebuvo, jie matyt, buvo paslėpti.

            Teismas M.K. parodymus, kad jis automobilio nevairavo, vertino kritiškai, kadangi jo parodymai paneigti policijos pareigūnų paaiškinimais, alkotesterio duomenimis.

            Teismas taip pat iškėlė administracinio teisės pažeidimo bylą M.K. draugei už tai, kad ji, įspėta dėl administracinės atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, teisme melavo, jog M.K. nevairavo automobilio.

            Šis nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.

            2009 metais M.K. buvo baustas už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, neblaivus vairavo mašiną. Tuomet teismas jam skyrė 4 000 litų baudą.

Ikiteisminio tyrimo teisėjas atmetė S.Stomos skundą

2011-11-22

            Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas atmetė Lietuvos Respublikos Seimo nario Sauliaus Stomos skundą, kuriuo buvo skundžiamas Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimą.

            Š.m. spalio 21 d. nutarime prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuodamas, jog nepadarytos veikos, turinčios neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo, neteisėto informacijos apie  asmens privatų gyvenimą atskleidimo ir panaudojimopožymių,  bei nėra nustatyta priežasčių, kodėl pareiškėjas negali ginti savo teisėtų interesų dėl galimo šmeižimo privataus kaltinimo tvarka.

            Pareiškėjas skunde ikiteisminio tyrimo teisėjui prašė panaikinti prokuroro nutarimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo bei dėl neteisėto informacijos apie  asmens privatų gyvenimą atskleidimo ir panaudojimo.

            Teismas, atmesdamas pareiškėjo S.Stomos skundą, pažymėjo, kad  Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje yra numatyta, jog žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Tačiau informacija apie viešojo asmens (valstybės politiko, teisėjo, valstybės tarnautojo, politinių partijų ir visuomeninių organizacijų vadovų bei kitų visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujančių asmenų)privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

            Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra objektyvių duomenų, jog S.Stomos susitikimai su žurnaliste buvo fiksuojami specialiomis techninėmis priemonėmis, kurios būtų instaliuotos privačioje erdvėje bei tam būtų reikalingos kompetentingos valstybinės institucijos sankcijos, nėra, todėl pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto informacijos rinkimo bei jos atskleidimo  nėra jokio pagrindo.

            Ši teismo nutartis  per 7 dienas gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui.

Nuteistas buvęs diplomatas

2011-11-21

            Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas paskelbė nuosprendį buvusiam Lietuvos Respublikos konsulato Sovetske konsului A.K. (gim. 1959 m.) ir pripažino jį kaltu dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo tarnyba.

            Nuteistajam teismas skyrė 50 MGL dydžio baudą (6 500 litų) bei priteisė iš jo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai 35 895,28 Lt  turtinės žalos atlyginimui.

            A.K. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. gegužės 26 dienos iki 2010 m. rugpjūčio 23 dienos tyčia sukčiavo ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, nepranešdamas Užsienio reikalų ministerijai, kad jo sutuoktinei nebepriklauso kompensacija, nes ji nebegyvena diplomato rezidavimo vietoje, ir taip pasisavino valstybės biudžetui priklausantį turtą – 29 805,45 Lt.

            Nuo šios neteisėtai išmokėtos sumos Užsienio reikalų ministerija taip pat sumokėjo 6 089,83 Lt privalomų valstybinio socialinio draudimo pensijos įmokų už diplomato sutuoktinę.

            Kaltinamasis A.K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime pateikti įvykiai faktiškai įvyko, tačiau tai nebuvo padaryta tyčia, piktnaudžiaujant. Jo teigimu, iš pradžių jo žmona gyveno kartu su juo Sovetske, tačiau 2009-2010 metais gydėsi Lietuvoje. Pagal teisės aktus niekur nedirbančiam sutuoktiniui priklauso nustatyto dydžio kompensacija, jeigu jis gyvena diplomato rezidavimo vietoje.  Jis buvo įsitikinęs, kad kompensacijos mokėjimas turi būti nutrauktas, kai sutuoktinė  pradeda gauti kitas pajamas.

            Tokius kaltinamojo parodymus teismas atmetė ir juos vertino kaip jo gynybą nuo pareikšto kaltinimo, kaip bandymą išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Teismo nuomone, nėra pagrindo vadovautis tokiais kaltinamojo parodymais, nes juos paneigia kiti byloje surinkti duomenys: liudytojų parodymai, byloje surinkti dokumentai.

            Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A.K. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, nusprendė jam skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – piniginę baudą.

            Sukčiavimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje Baudžiamojo kodekso redakcijoje buvo numatyta, kad už tai gali būti skirta iki 100 MGL dydžio bauda. Š.m. pavasarį įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pataisoms, už nesunkų nusikaltimą gali būti skirta iki 500 MGL dydžio bauda.

Šis nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Teismas D.Valiui skyrė 500 litų baudą

            Šiandien Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui Dariui Valiui skyrė 500 litų baudą.

            D.Valys nubaustas už tai, kad  2011 metų  spalio 19-ąją,6 val. 53 min., vairuodamas automobilį VOLVO V70,  Vilniuje, Ateities gatvėje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,37,133 p. reikalavimus, nes buvo neatidus, neatsargus, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, lyjant ir esant šlapiai kelio dangai, tamsiu paros metu važiuodamas Ateities gatvės pirma eismo juosta nuo Maumedžių gatvės link Kalvarijų gatvės, nepasirinko saugaus greičio, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido  pėsčiosios, ją partrenkė ir nežymiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą.

            Teismo posėdyje D.Valys nedalyvavo.

            Traukiamas administracinėn atsakomybėn D.Valys policijos pareigūnams paaiškino, kad tą dieną važiavo Ateities gatvės pirma eismo juosta apie 30-40 km/h greičiu. Artėdamas prie nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos  pastebėjo, kad prieš pėsčiųjų perėją nei pirmoje, nei antroje, nei priešpriešiais atvažiuojančių sustojusių automobilių nebuvo. Likus maždaug 5 metrams iki pėsčiųjų perėjos, pastebėjo kelio viduryje  sparčiai einančio žmogaus siluetą. Iš karto suvokė, kad tai yra moteris.  Iš karto pastebėjęs pėsčiąją pradėjo stabdyti automobilį. Jam atrodo, kad pėsčiąją kliudė kairės pusės priekiniu sparnu. Jis iš karto sustojo ir išlipęs iš automobilio nuėjo link partrenktosios. pėsčiosios partrenkimas įvyko pėsčiųjų perėjoje, tuo metu buvo tamsus paros metas, lijo, įrengtas gatvės apšvietimas, kuris veikė. Kelio važiuojamoji dalis buvo šlapia. Eismas buvo sudėtingas, nes kelio važiuojamoji dalis atspindėjo automobilio žibintų šviesas.

            Teismo nuomone, D.Valio kaltė yra įrodyta: jo paties paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos planu, fotonuotraukomis iš eismo įvykio vietos, transporto priemonės apžiūros protokolu, nukentėjusios paaiškinimais, liudytojos paaiškinimais, specialistų išvadomis, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga.

D.Valio atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo laipsnį, į asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jis anksčiau nebaustas administracine tvarka, eismo įvykio vietoje suteikė nukentėjusiajai pagalbą, iškvietė greitąją medicininę pagalbą, lankė nukentėjusiąją gydymo įstaigoje, padėjo policijos pareigūnams išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir mano jog D.Valiui turi būti paskirta minimali bauda, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 127 str.1 d. sankcijoje.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už šį pažeidimą numato baudą nuo 500 iki 1000 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų.

Šis nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.

Ikiteisminio tyrimo teisėjas nusprendė, kad tyrimas dėl D.Kedžio mirties nutrauktas pagrįstai

2011-11-04

            Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas atmetė pareiškėjos Laimutės Kedienės skundą dėl nutarimo, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl Drąsiaus Kedžio mirties, panaikinimo.

            Primintina, kad 2011 metų gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl D.Kedžio mirties priežasties nustatymo, motyvuodamas tuo, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

            2011 metų rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento aukštesnysis prokuroras pakartotinai atmetė pareiškėjos skundą dėl šio nutarimo panaikinimo.

            Skunde ikiteisminio tyrimo teisėjui pareiškėja prašė panaikinti abu šiuos prokurorų nutarimus ir tęsti ikiteisminį tyrimą.

            Teismo nutartyje, kuria atmestas pareiškėjos skundas, pažymima, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, prokurorų nutarimuose pilnai ir visapusiškai atsakyta į pareiškėjos skundo argumentus.

            Ši nutartis per 7 dienas gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui.

Nuteisti du broliai panevėžiečiai, Vilniuje vogę automobilius

2011-11-03

            Šiandien Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, paskelbė nuosprendį anksčiau du sykius teistam Artūrui K. (g. 1981 m.) ir sykį teistam Andriui K. (g. 1978 m.). Jie nuteisti dėl dviejų pasikėsinimų pagrobti automobilius ir vieno automobilio pagrobimo Vilniuje praėjusių metų gegužės ir rugpjūčio mėnesiais. Artūras K. taip pat nuteistas ir už pasipriešinimą policijos pareigūnams.

            Teismas Andriui K. skyrė 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jo broliui Artūrui K. skirta 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu,jam skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

            Teismas iš nuteistųjų draudimo bendrovei ir nukentėjusiems priteisė daugiau kaip 30 tūkst. litų turtinei žalai atlyginti, taip pat konfiskavo automobilį „Audi 100“, kuriuo naudojosi nuteistieji.

            Abu broliai policijos pareigūnų buvo sulaikyti praėjusių metų rugpjūčio 11-osios naktį sostinės Fabijoniškių mikrorajone, kai bandė įsilaužti į kieme stovėjusį automobilį. Sulaikymo metu Artūras K. sėdo į „Audi 100“ automobilį, užvedė variklį ir atbuline eiga dideliu greičiu važiavo į jį sulaikyti bandančius policijos pareigūnus, tačiau buvo sustabdytas šūviais į automobilio padangą. Šiame automobilyje policijos pareigūnai rado 14 visrakčių automobilių užraktams atrakinti, daiktai iš anksčiau pagrobtų automobilių.

            Abu kaltinamieji teisme kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.

            Teisme taip pat buvo apklausti specialistai, atlikę odorologinį (kvapų) tyrimą panaudojant specialiai apmokytus šunis.  Jų teigimu, viename automobilyje, kurį bandyta pavogti, buvo aptiktas Andriaus K. kvapas. Kito kaltinamojo kvapo šunys tame automobilyje neaptiko, todėl Artūras K. dėl šios nusikalstamos veikos išteisintas.

            Teismas taip pat išteisino abu brolius dėl vieno pasikėsinimo pagrobti automobilį, kadangi atliekant kvapų tyrimą buvo duota išvada, jog tikėtina, kad šioje mašinoje yra abiejų brolių kvapo pėdsakai. Šia specialisto išvada kategoriškas atsakymas neduotas, nustatyta tik tikimybė, kad galimai automobilyje rastame kvapo pėdsake yra kaltinamųjų kvapai. Teismas, remdamasis suformuota teismų praktika, jog vien tik odorologinio tyrimo išvada negali būti grindžiama asmenų kaltė, iš šio kaltinimo abu brolius  išteisino.

            Šis nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.

Teismas paskelbė nuosprendį vadinamojoje Vilniaus tarybos kyšininkavimo byloje

2011-09-22

            Šiandien Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, paskelbė papirkimu kaltintiems buvusiems Vilniaus tarybos nariams Gintarui Kazakui ir Audriui Butkevičiui nuosprendį.

            G.Kazakui teismas skyrė 200 MGL dydžio baudą (26 000 litų). Į paskirtą bausmę įskaitytos 28 dienos, praleistos laikinajame sulaikyme ir suėmime, ir paskirta galutinė bausmė – 22 100 litų.

            A.Butkevičius išteisintas nesant jo veiksmuose nusikaltimo požymių.

            G.Kazakas  nuteistas dėl dviejų papirkimo epizodų. Jis pripažintas kaltu, kad  2007 metų rugsėjo 28 dieną pasiūlė ir pažadėjo Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariui irTėvynės sąjungos frakcijos Vilniaus m. savivaldybės taryboje nariui V. Urbonavičiui 10 000 Lt kyšį už tai, kad pastarasis paveiktų Vilniaus m. savivaldybės tarybos narę ir šios savivaldybės Privatizavimo komisijos narę,Tėvynės sąjungos frakcijos narę Birutę Galinienę. Jis taip pat nuteistas už tai, kad  2008 metų sausio 15 dieną Vilniaus m. savivaldybės patalpose  pasiūlė ir pažadėjo Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariui V. Urbonavičiui 10 000 Lt kyšį už tai, kad V. Urbonavičius paveiktų Vilniaus m. savivaldybės tarybos narę ir šios savivaldybės Privatizavimo komisijos narę B. Galinienę.

            Dėl likusių trijų kaltinimo epizodų dėl papirkimo  G.Kazakas buvo išteisintas nesant jo veiksmuose nusikaltimo požymių. Teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, turėdami informacijos apie du G.Kazako jau padarytus nusikaltimus, jam įtarimų nepareiškė, nusikalstamos veikos imitavimo modelio G.Kazako atžvilgiu nenutraukė ir paskatino G.Kazaką padaryti sunkesnius nusikaltimus. Tokius ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus teismas vertina kaip provokaciją prieš G. Kazaką.

            Teismas, skelbdamas nuosprendį, pažymėjo kad Europos žmogaus teisių teismas 2008 metų vasario 5 d. sprendime „K. Ramanauskas prieš Lietuvą“ atkreipia dėmesį, kad nacionaliniams teismams tenka prievolė vertinti pateiktų įrodymų gavimo, taikant modelį, teisėtumą viso proceso metu ir pažymi, kad esminis klausimas yra modelio dalyvio pasyvus elgesys, o nustačius aktyvumą ar suinteresuotumą, modelio pagalba gauti įrodymai negali būti pripažinti kaip gauti teisėtais būdais ir teisėtomis priemonėmis. Nacionaliniai teismai privalo tirti paties modelio taikymo pagrįstumą. Sprendžiant šį klausimą, turi būti atsakyta į klausimą, ar be modelio dalyvio įsikišimo, asmuo,  prieš kurį taikomas modelis, būtų padaręs nusikalstamą veiką. Šiai Europos žmogaus teisių teismo praktikai pritaria ir Lietuvos Aukščiausias Teismas.

            Teismas taip pat valstybės naudai konfiskavo 15 00 litų ir 14 500 eurų, kurie baudžiamojoje byloje buvo saugomi kaip įrodymai.  

            Šis nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.

Vilniečiui skirta bauda ir už melagingą policijos iškvietimą, ir už keiksmažodžius

2011-09-09

            Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs dvi administracinio teisės pažeidimo bylas, nubaudė vilnietį R.D. (g. 1969 m.) už žinomai melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą, nedidelį chuliganizmą bei policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą.

            Pirmasis administracinio teisės pažeidimo protokolas pažeidėjui buvo surašytas už tai, kad jis rugpjūčio 12-ąją, apie 2.30 val. telefonu melagingai kvietė policijos pareigūnus prie Ukmergės gatvėje Vilniuje esančių lošimo namų pastato, melagingai nurodydamas, kad jam grasinama ginklu.

            Pažeidėjas policijos pareigūnams  paaiškinti įvykio aplinkybes atsisakė. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad pagal iškvietimą nuvykus prie lošimo namų dėl grasinimo ginklu, buvo rastas galimai neblaivus vyriškis, kuris nieko apie grasinimus paaiškinti negalėjo. Vyriškis iš pradžių teigė, kad jie pabėgo ar išvažiavo, o lošimo namų apsaugos darbuotojui paaiškino, kad šis vyriškis buvo išprašytas iš lošimo namų dėl sudaužytų bokalų,  be jo lauke daugiau nieko nebuvo ir niekas ginklu negrasino. Tuomet R.D. pareiškė, jog iškvietė policiją, nes jam liūdna ir gali policiją kviesti kada jam patinka.

            Už šį administracinį teisės pažeidimą pažeidėjui skirta 300 litų bauda.

            Antrasis administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad R.D. nuvežus į sostinės 6-ąjį policijos komisariatą, pažeidėjas keikėsi necenzūrinis žodžiais, pareigūnams perspėjus nesikeiti, š šiuos reikalavimus nereagavo.

            Už nedidelį chuliganizmą bei policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą teismas pažeidėjui skyrė 300 litų baudą.

            Šie teismo nutarimai gali būti apskųsti apeliacine tvarka.

Teismas nuteisė kompiuterinį įsilaužėlį 10 tūkst. litų bauda

2011-08-22

            Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, niekur nedirbantį anksčiau neteistą P.S. (g. 1987 m.) pripažino kaltu dėl neteisėto kompiuterinių duomenų bazių platinimo bei neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos ir skyrė 77 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio baudą – 10 010 litų.

            Tokio dydžio baudą kaltinamajam prašė skirti prokuroras. 

            Baudžiamuoju įsakymu teismas taip pat konfiskavo P.S. kompiuterį.

            P.S. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2009 m. liepos 20 d. iki 2009 m. liepos 27 d. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, t. y. JAV kompanijos „Contractor‘s Register Inc.“ tinklalapio vidinės duomenų bazės ir, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, nukopijavo visą „Contractor‘s Register Inc.“ klientų duomenų bazę.

Taip pat jis atgamino šios kompiuterinės duomenų bazės, kurios mažmeninė kaina nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 4,1 milijonų JAV dolerių (10 045 000 litų), duomenis ir  platino komercijos tikslais neteisėtas duomenų bazės kopijas, t. y. padarė 16 neteisėtų pardavimų už 6952 JAV dolerių.

Tačiau neteisėtu būdu gautos piniginės lėšos buvo užblokuotos, todėl P.S. negalėjo pasinaudoti gautais pinigais.

Šis ikiteisminis tyrimas Lietuvoje pradėtas gavus JAV slaptosios tarnybos pranešimą ir JAV kompanijos “Contractor‘s Register Inc“ pareiškimą dėl neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo.

Šiuose dokumentuose nurodyta, kad nenustatytas asmuo persikėlė kompanijos duomenų bazę, kuri buvo prieinama tinklalapio lankytojams (klientams) ir kurioje buvo statybų ir tiekimo kompanijų sąrašas. Paprastam naudotojui yra leidžiama peržiūrėti maždaug 20 įrašų per dieną iš šios duomenų bazės nemokamai. Apmokėjus paslaugą,  galima peržiūrėti papildomus duomenis. Amerikiečiai pranešė, kad nenustatytas asmuo sukūrė visų duomenų perkėlimo per trumpą laiką metodą. Vėliau neteisėtai įgyti duomenys buvo perpardavinėjami už sumažintą kainą, panaudojant kitus tinklalapius.

Apklaustas ikiteisminio tyri metu įtariamasis P.S. savo kaltę pripažino.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, jos baigtos, tyčinės, į tai, kad kaltinamasis neteistas, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Primintina, kad baudžiamoji byla gali būti baigta baudžiamuoju įsakymu, kuomet kaltinamasis pripažįsta savo kaltę ir kai sankcijoje numatyta viena iš bausmių rūšių – bauda.

Kaltinamajam taip pat išaiškinta, kad jis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios, o išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.